Kaip elgtis, jei kelyje pastebite laukinį gyvūną?

Lietuvoje kasmet įvyksta apie 2500–3000 eismo įvykių, kai susikerta transporto priemonių ir laukinių gyvūnų keliai. Vienas juodžiausių laikotarpių eismo dalyviams būna spalį, nes tada žvėrių migracijos sezonas pasiekia piką. Nors šalyje nemažai investuojama į specialias priemones vairuotojams apsaugoti nuo šių susidūrimų, tokie sprendimai gelbsti ne visada.

Gyvūno elgesį sunku prognozuoti

Tokių incidentų tikimybė ypač išauga tamsiuoju paros metu užmiesčio ar magistraliniuose keliuose, taip pat miškingose vietovėse ar atviruose laukuose. Žvėries elgesį sunku prognozuoti, tad šis bėdos gali pridaryti net ir tada, kai yra matomas iš toli. Dėl to vairuotojai privalo visada išlikti budrūs ir pasiruošę netikėtumams.

Sunku pasakyti, kodėl matydamas transporto priemonės šviesas ir girdėdamas triukšmą, žvėris kai kuriais atvejais bėga būtent į kelią, bet greičiausiai jis tuo metu sutrinka ir išsigąsta. Akivaizdu viena – jo elgsena gali būti nekontroliuojama, o bet koks papildomas dirgiklis, pavyzdžiui, garsinis signalas, situaciją tik pablogina.

Į kelią išbėgę gyvūnai gali būti agresyvūs, todėl kartais jų nesulaiko net ir apsauginės tvoros ar kitos specialios konstrukcijos. Nemažai arterinių šalies kelių, pavyzdžiui, Vilnius–Panevėžys, miškingose vietovėse atitverti specialia apsaugine tvora. Vis dėlto realybė tokia, kad būtent šis kelias yra vienas pavojingiausių vairuotojams dėl laukinių žvėrių. Jie, nepaisydami apsauginių priemonių, čia kasmet sukelia ne vieną tragišką eismo įvykį.

Gyvūnai į kelią gali iššokti ne tik užmiesčio keliuose, bet ir miestuose – pavyzdžiui, vienoje pagrindinių Vilniaus arterijų, Geležinio Vilko gatvėje, dažnai galima pamatyti migruojančių laukinių gyvūnų. 

Svarbi pirminė reakcija

Profesionalaus lenktynininko Justo Tamašausko teigimu, bene didžiausią įtaką gyvūno reakcijai ir elgesiui kelyje daro pirminė vairuotojo reakcija išvydus netikėtą kliūtį kelyje bei automobilio važiavimo greitis.

„Pirmiausia visiems vairuotojams patarčiau sulėtinti greitį tokiose vietovėse, kur šalikelės matosi prasčiau. Važiuojant nedideliu greičiu padidėja tikimybė išvengti kontakto su gyvūnu. Toliau lieka priimti tinkamus sprendimus valdant patį automobilį“, – sako J. Tamašauskas ir pabrėžia, kad ekstremalioje situacijoje transporto priemonę reikia valdyti kuo švelnesniais ir tolygesniais judesiais – tai galioja kalbant tiek apie stabdymą, tiek apie manevravimą.

„Bet koks staigus judesys pedalu ar vairu automobilį gali padaryti nestabilų. Tuomet galite prarasti jo kontrolę ir kelionę baigti griovyje, nors gyvūnas ir nekels potencialios grėsmės. Tad svarbiausia viską daryti švelniai, vengti staigiai stabdyti, greitėti ar sukioti vairą“, – pataria profesionalus lenktynininkas.

Nors šiuolaikiniai automobiliai turi daugybę vairavimą ekstremaliose situacijose palengvinančių saugos sistemų, J. Tamašauskas priduria, kad kritiniu momentu jos ne visada gali išgelbėti, todėl incidento baigtis vis dėlto labiausiai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus.

Pasekmes nulemia gyvūno dydis

Apie laukinių gyvūnų keliamą pavojų dažniausiai įspėja kelio ženklai, todėl juos pamatęs vairuotojas, turi sutelkti visą dėmesį ir būti itin pasiruošęs netikėtumams.

Jei vidury kelio staiga atsiras lapė ar kiškis ir bus aišku, kad susidūrimas neišvengiamas, galbūt mažesnė rizika būtų tiesiog tvirtai įsikibti į vairą ir bandyti automobilį išlaikyti tiesiai. Žinoma, gerai, jeigu prieš pat eismo įvykį gyvūnas yra pastebėtas, tačiau susidūrimas su, pavyzdžiui, šernu ar briedžiu, beveik visada sukelia didesnių nuostolių. Dėl šios priežasties reikia ypač akylai sekti kelio ženklus ir važiuoti atidžiau ten, kur kertasi gyvūnų migracijos keliai.

Draudimo ekspertai primena: jei susidūrus laukinis gyvūnas buvo sužeistas arba nugaišo ar buvo sužeisti arba žuvo žmonės, apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai, kitokie kelio elementai ar kitas turtas, vairuotojas privalo bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešti apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus.

GYVŪNŲ MIGRACIJA EISMO ĮVYKIAI JUSTAS TAMAŠAUSKAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Laisvalaikis
Arbata yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje, tad nenuostabu, jog metuose egzistuoja ypatinga diena, skirta būtent šiam gėrimui. Tai – gruodžio 15-oji, Tarptautinė arbatos diena. Šios dienos sukūrimo idėja egzistavo daugelį metų, tačiau veiksmų buvo imtąsi prieš kiek daugiau nei dešimtmetį. Pirmieji šventiniai renginiai vyko 2005 metais Delyje ir 2006 metais Šri Lankoje. Tarptautinė arbatos diena nebuvo sukurta tam, kad tądien išgertumėte vienu...
Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...